- loštelėti
- lóštelėti vksm. Tetà išsigañdusi lóštelėjo.
.
.
loštelėti — loštelėti, ėja, ėjo intr. staiga kiek atsilošti: Valeras loštelėjo, arklius nejučiomis timptelėjo Vaižg. Priešakinis tankas sudrebėjo, tartum loštelėjo atgal visu savo sunkiu svoriu rš. Ligonis loštelėjo atgal, atsišliejo nugara į sieną ir nutilo … Dictionary of the Lithuanian Language
driūktelėti — driūktelėti, ėja, ėjo intr. Š 1. suduoti, trūktelėti: Tėvas driūktelėjo diržu jam per nugarą Pbs. 2. pykštelėti, trinktelėti: Prisidėjęs šautuvą driūktelėjo ir nušovė šunį Rm. 3. loštelėti: Kirto arkliui botagu. Visi driūktelėjo į užpakalį J.Balt … Dictionary of the Lithuanian Language
loštelti — loštelti, i, ėjo žr. loštelėti: Girdėjai? – kupinu pasididžiavimo veidu lošteli atgal pagyvenusis darbininkas J.Balt … Dictionary of the Lithuanian Language
lošterti — lošterti, i ( ia), ėjo žr. loštelėti: Kad apėmė beverpiant snaudulys, kad, regis, loštersi ir imsi kriokti Ds … Dictionary of the Lithuanian Language